Tai - daugiapakopis procesas, kurį sudaro keletas svarbių žingsnių:
Pirmiausia atliekami
geologiniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti gruntą ir priimti tinkamus sprendimus dėl konstrukcinio pasirinkimo. Tuomet vyksta
projektavimas, kurio metu apskaičiuojamos apkrovos, parenkamos tinkamos medžiagos ir numatoma hidroizoliacija.
Kasimo darbų metu iškasama reikiamo gylio tranšėja ar duobė, atliekamas pagrindo paruošimas – smėlio ar žvyro pagalvė ir grunto tankinimas. Po to vyksta
armavimo darbai, kai montuojama armatūra, stiprinanti konstrukciją ir apsauganti nuo įtrūkimų.
Svarbus etapas yra
betonavimas – pilamas betonas, kuris turi būti tolygiai paskirstytas ir tinkamai sutankintas. Galiausiai atliekama
hidroizoliacija ir pamatų šiltinimas, kad pamatai būtų apsaugoti nuo drėgmės ir šilumos nuostolių.
Grunto tyrimas – pirmas žingsnis prieš pradedant konstruoti pamatą
Grunto tyrimai yra vienas svarbiausių pasiruošimo etapų prieš pradedant pamato įrengimą. Tinkamai atlikti tyrimai leidžia nustatyti grunto sudėtį, jo laikomąją galią, drėgnumą bei gruntinių vandenų lygį. Tai padeda inžinieriams priimti teisingus sprendimus dėl pamato tipo ir gylio, taip pat apskaičiuoti reikalingą hidroizoliaciją ir drenažo sistemas.
Lietuvoje dažniausiai pasitaikantys grunto tipai yra šie:
- Smėlingas gruntas – lengvai pralaidus vandeniui, stabilus, gerai tinkantis daugeliui konstrukcinių tipų.
Geologiniai tyrimai padeda nustatyti, ar gruntas stabilus, ar jam reikia papildomo sutvirtinimo. Netinkamai įvertintas gruntas gali sukelti statinio pagrindo deformacijas, pastato sėdimą ir ilgalaikes problemas, kurių sprendimas gali pareikalauti brangių remonto darbų.
- Molingas gruntas – gali išbrinkti ir trauktis, todėl būtina jį tinkamai stabilizuoti.
- Durpingas gruntas – labai nestabilus, todėl dažniausiai reikalauja specialių pamatų sprendimų, pvz., polinių pamatų.
- Žvyringas gruntas – vienas geriausių variantų pamatų įrengimui, nes užtikrina gerą drenažą ir tvirtumą.